2022 m. žiemos olimpinės žaidynės
 |
Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti. |
| XXIV žiemos olimpinės žaidynės | |
 | |
| Sostinė | Pekinas, Kinija |
| Valstybių skaičius | |
| Sportininkų skaičius | |
| Rungčių kiekis | 109 |
| Atidarymo ceremonija | 2022 m. vasario 4 d. |
| Uždarymo ceremonija | 2022 m. vasario 20 d. |
2022 m. žiemos olimpinės žaidynės, arba XXIV žiemos Olimpiada [1] – tarptautinės žiemos sporto žaidynės, organizuojamos Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK), kurios vyks Pekine 2022 m. vasario 4–20 d.[2]
2021 m. rugsėjo 30 d. buvo nuspręsta, kad šios olimpinės žaidynės vyks be užsienio šalių žiūrovų.[3]
2012 m. spalio mėn. TOK paskelbė miesto-rengėjo kalendorių, kuriame numatyta kad siųsti paraiškas galima iki 2013 m. lapkričio 14 d. 2014 m. liepos mėn. TOK Vykdomasis komitetas peržiūrės visų miestų paraiškas ir išrinks kandidatus.
Pekinas išrinktas 2015 m. liepos 31 d., 127-ojoje TOK sesijoje Kvala Lumpūre. Tai bus pirmosios žiemos olimpinės žaidynės Kinijoje.
Miesto rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rinkimų kalendorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2012 m. spalio 3 d. TOK paskelbė 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių miesto rinkimų kalendorių:
- 2012 m. spalio 3 d. – TOK oficialiai paskelbė rinkimų procesą ir pakvietė NOK’us dalyvauti.
- 2013 m. birželio 6 d. – TOK oficialiai pakvietė pretendentus iš NOK'ų ir paviešino 2022 m. miesto-pretendento klausimyną.
- 2013 m. lapkričio 14 d. – paraiškų pateikimo galutinis terminas.
- 2013 m. gruodžio 4-6 d. – paraiškas pateikusių miestų seminaras TOK būstinėje Lozanoje (Šveicarija).
- 2014 m. liepos 8-9 d. – TOK Vykdomais komitetas atrenka kandidatus.
- 2015 m. sausio mėn. – kandidatūros dokumentų ir garantijų pateikimas.
- 2015 m. vasario-kovo mėn. – vertinimo komisijos vizitai miestuose-kandidatuose.
- 2015 m. gegužės-birželio mėn. – vertinimo komisijos ataskaitos išleidimas.
- 2015 m. liepos 31 d. – nugalėtoju paskelbiamas Pekinas 127-osios TOK sesijos Kvala Lumpūre metu.[4]
Miestai kandidatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2013 m. lapkričio 15 d. TOK paskelbė 6 miestų-pretendentų sąrašą[5], kuris laikui bėgant sutrumpėjo iki 3 miestų. 2014 m. liepos 7 d. TOK paskelbė, jog visi trys likę miestai-pretendentai tampa miestais-kandidatais. TOK juos pateikia tokia tvarka:[6][7]
| Logotipas | Miestas | Valstybė | Nacionalinis olimpinis komitetas | ||
|---|---|---|---|---|---|
|
Oslas |  Norvegija
|
Norvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetas | ||
|
2013 m. lapkričio 6 d. Norvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetas pranešė, kad Oslas yra pretendentas 2022 m. žiemos Olimpiadai, po to, kai Oslo gyventojai 2013 m. spalio mėn. nubalsavo, kad reikia kandidatuoti. Paskutinį kartą Oslas rengė 1952 m. žiemos olimpines žaidynes, o Norvegija – 1994 m. žiemos Olimpiadą Lilehameryje. Tai penktoji Oslo kandidatūra žiemos Olimpiadai po 1932, 1944 ir 1968 metų.[8] | |||||
|
Almata |  Kazachstanas
|
Kazachstano Respublikos Nacionalinis olimpinis komitetas | ||
|
Nuo 2011 m. Kazachstano Respublikos Nacionalinis olimpinis komitetas svarstė kandidatavimo galimybes 2022 m. žaidynėms Almatoje, buvusioje sostinėje, didžiausiame šalies mieste ir valstybės finansų centre.[9][10][11] Kazachstanas rengė 2011 m. Azijos žiemos žaidynes; galima sakyti, tai – pasiruošimas žiemos olimpinėms žaidynėms ateityje. Azijos žiemos žaidynės vyko Astanoje (sostinė nuo 1997 m.) ir Almatoje. 2011 m. lapkričio 29 d. Almata buvo išrinkta organizuoti 2017 m. žiemos Universiadą. 2013 m. rugpjūčio 17 d. Almata pranešė kandidatuojanti 2022 m. žaidynėms.[12] | |||||
|
Pekinas |  Kinija
|
Kinijos olimpinis komitetas | ||
|
2013 m. lapkričio 5 d. Kinijos olimpinis komitetas pranešė, kad kartu su miestu Džangdziakou, esančiu Hebėjaus provincijos šiaurės vakaruose, kandidatuos Pekiną 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms organizuoti. Pekinas (kuriame turėtų vykti vidaus ledo sporto šakų varžybos) rengė 2008 m. vasaros olimpines žaidynes. Džangdziakou vyktų lauko varžybos.[13] | |||||
Atšauktos paraiškos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stokholmas, Švedija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2013 m. lapkričio 11 d. Švedijos olimpinis komitetas pranešė, jog TOK’ui pateikė paraišką[14], tačiau 2014 m. sausio 17 d. Stokholmo kandidatūra atšaukta dėl politinės paramos trūkumo.[15] Buvo suplanuota, jog Åre, kuri yra apie 610 km nuo Stokholmo, turėjo vykti 8 kalnų slidinėjimo rungtys. Stokholmas yra rengęs 1912 m. vasaros olimpines žaidynes, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Švedijos sostinė pretenduoja žiemos Olimpiadai.
Krokuva, Lenkija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2013 m. lapkričio 7 d. Lenkijos olimpinis komitetas pranešė, jog kartu su centrinės Slovakijos kaimeliu Jasna TOK’ui pateikė paraišką organizuoti 2022 m. žiemos Olimpiadą.[16][17] Jei kandidatūra būtų pasisekusi, tiek Lenkijai, tiek Slovakijai būtų buvęs pirmas kartas organizuojant olimpines žaidynes.[1] Krokuva savo kandidatavimo klausimą iškėlė vietiniame referendume ir, sulaukus neigiamos reakcijos, kandidatūrą buvo atšaukta.[18]
Lvovas, Ukraina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2013 m. lapkričio 5 d. Ukrainos Nacionalinis olimpinis komitetas oficialiai pateikė Lvovo paraišką 2022 m. Olimpiadai organizuoti.[19] 2014 m. birželio 30 d. TOK pranešė, „kad Lvovas susilauks dėmesio 2026 m., bet netęs savo kandidatūros 2022 m. Taip nuspręsta dėl dabartinių politinių ir ekonominių sąlygų Ukrainoje.“[20]
Miestų-kandidatų arenų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Rungtis | Oslas[21] | Almata[22] | Pekinas[23] |
|---|---|---|---|
| Norvegija
|
Kazachstanas
|
Kinija
| |
| Olimpiados datos | vasario 11–27 d.d. | vasario 4–20 d.d. | vasario 4–20 d.d. |
| Parolimpiados datos | kovo 11–20 d.d. | kovo 4–13 d.d. | kovo 4–13 d.d. |
| Atidarymo ir uždarymo ceremonijos | Bjerke Travbane | Centrinis Almatos stadionas | Pekino nacionalinis stadionas |
| Kalnų slidinėjimas | 1) Kvitfjell (nusileidimas kalnu, super didysis slalomas, kompleksinis slydimas) 2) Hafjell (slalomas, didysis slalomas) |
Šimbulak | Xiaohaituo kalnų slidinėjimo laukas (Jankingas) |
| Slidinėjimas | Holmenkollen nacionalinė arena | Soldackoje slėnis | Guyangshu biatlono laukas (Žandžiaku) |
| Šuoliai su slidėjimas | 1) Holmenkollbakken 2) Midtstubakken |
Sunkar tarptautinis šuolių su slidėmis kompleksas | Guyangshu šuolių su slidėmis laukas (Žandžiaku) |
| Šiaurės dvikovė | Holmenkollen | Sunkar | Guyangshu biatlono laukas (Žandžiaku) |
| Biatlonas | Grønmo | Soldackoje slėnis | Hualindong slidinėjimo kurortas (Žandžiaku) |
| Akrobatinis slidinėjimas | 1) Wyller (krosas, pusvamzdis, nuolydis) 2) Grefsen (gūbrinis, akrobatika) |
1) Ak-Bulak (pusvamzdis, nuoldyis) 2) Kok Zhaylau (krosas) 3) Tabagan (gūbrinis, akrobatika) |
1) Genting (pusvamzdis, nuolydis, gūbrinis, akrobatika) 2) Taiwu (krosas) |
| Snieglenčių sportas | Wyller | 1) Kok Zhaylau (paralelinis slalomas, paralelinis didysis slalomas, krosas) 2) Akbulak (pusvamzdis, akrobatinis nuolydis) |
1) Genting (pusvamzdis, akrobatinis nuolydis) 2) Taiwu (krosas) 3) Wanlong (paralelinis didysis slalomas) |
| Ledo ritulys 1 | Stubberud | Almatos ledo rūmai | Wukesong sporto centras |
| Ledo ritulys 2 | Jordal Amfi | Baluan Sholak sporto rūmai | Nacionalinis Pekino vidaus stadionas |
| Greitasis čiuožimas | Valle Hovin | Medeo | Nacionalinis greitojo čiužimo stadionas (Pekinas) |
| Dailusis čiuožimas Greitasis čiuožimas trumpuoju taku |
Telenor erena | Almatos olimpinė ledo arena | Sostinės vidaus stadionas |
| Akmenslydis | Lørenskog | Akmenslydžio arena | Pekino nacionalinis vandens sporto centras |
| Bobslėjus, rogučių sportas, skeletonas | Lilehamerio olimpinė bobslėjaus ir rogučių sporto trasa | Sunkar | Xiaohaituo bobslėjaus ir rogučių sporto trasa (Jankingas) |
Olimpiados arenos ir sporto kompleksai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Arena, centras | Sporto šakos | Žiūrovų |
|---|---|---|
| Pekino nacionalinis stadionas | Ceremonijos | 80000 |
| Pekino nacionalinis vandens sporto centras | Akmenslydis | 4000 |
| Pekino nacionalinis uždarų patalpų stadionas | Ledo ritulys | 18000 |
| Kinijos nacionalinis greitojo čiuožimo stadionas | Greitasis čiuožimas | 12000 |
| Kinijos nacionalinis konvencijų centras | Transliuotojų centras | 7000 |
| Sostinės arena | Dailusis čiuožimas, šorttrekas | 15000 |
| Vukesongo uždarasis stadionas | Ledo ritulys | 10000 |
| Šidzingšanas | Akrobatinis slidinėjimas ir snieglenčių sportas (Big Air rungtis) | |
| Jiaohaitou kurortas | Kalnų slidinėjimas | 15000 |
| Jiaohaitou ledo trasa | Ledrogės ir skeletonas | 5000 |
| Kujangšu kurortas | Slidinėjimas, šiaurės dvikovė | 15000 |
| Kujangšu šuolių su slidėmis centras | Slidinėjimas, šiaurės dvikovė | 10000 |
| Hualindongo kurortas | Biatlonas | 15000 |
| Gentingo sniego parkas | Snieglentės ir akrobatinis slidinėjimas | 5000 |
| Thaivu kurortas | Snieglentės ir akrobatinis slidinėjimas | 10000 |
| Vanlongo kurotas | Snieglenčių sportas | 5000 |
Sporto šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Olimpinę programą sudarys 15 sporto šakų:
|
|
|
2018 m. liepą TOK patvirtino septynių naujų rungčių įtraukimą į programą: moterų ledrogių vienetai, big air akrobatinis slidinėjimas (vyrai ir moterys), mišrios akrobatinio slidinėjimo komandos, mišrios šuolių su slidėmis komandos, mišrios snieglenčių kroso komandos, šortreko mišri estafetė. Iš viso bus išdalinti 109 medalių komplektai.
Žaidynių boikotavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2021 m. lapkričio 18 d. JAV prezidentas Joe Biden paskelbė apie svarstomą diplomatinį žaidynių boikotą.
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2021 m. lapkričio 19 d. 17-a valdančiajai koalicijai priklausančių Lietuvos Seimo narių kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.[24]
2021 lapkričio 23 d. LTOK patvirtino, jog laikysis politinio neutralumo ir žaidynėse dalyvaus.[25]
Transliavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurės Korėja – SBS[26]
Pietų Korėja – SBS[26]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 [1]
- ↑ „Beijing to host 2022 Winter Olympics and Paralympics“. BBC Sport. 31 July 2015. Suarchyvuotas originalas 28 March 2019. Nuoroda tikrinta 6 December 2018.
- ↑ Pekino žiemos olimpinės žaidynės – be žiūrovų iš užsienio
- ↑ [2]
- ↑ Rising interest in Olympic Winter Games as six cities bid to host 2022 Games – International Olympic Committee – 2013-11-15
- ↑ „First IOC Executive Board meeting under President Bach“. olympic.org (International Olympic Committee). 10 December 2013.
- ↑ „Five bid cities submit application files to host 2022 Olympic Winter Games“. olympic.org (International Olympic Committee). 14 March 2014.
- ↑ Mackay, Duncan (2013 m. lapkričio 6 d.). „Exclusive: Oslo confirm they will bid for 2022 Winter Olympics and Paralympics“. Nuoroda tikrinta 2013m. lapkričio 6 d..
- ↑ „Kazakhstan Considers 2022 Winter Games Bid“. GamesBids.com. 2011 m. sausio 31 d. Suarchyvuotas originalas 2013-11-14. Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 14 d..
- ↑ Oslo Talks Public Support; Toronto Searches for Mascot; FEI Ousts Guadalajara
- ↑ „Kazakhstan to bid for 2022 winter Olympic Games“. En.tengrinews.kz. 2011 m. kovo 28 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 14 d..
- ↑ Almaty Bids For 2022 Winter Olympic Games Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Beijing and Zhangjiakou launch a joint bid to host the 2022 Winter Olympic Games
- ↑ „Stockholm bids for 2022 Winter Olympics“. SBS News. Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 11 d..
- ↑ Stockholm drops bid for 2022 Winter Olympics
- ↑ „Polish Olympic Committee to Bid for 2022 Games“. Polish Olympic Committee. Suarchyvuotas originalas 2013-11-11. Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 7d..
- ↑ Poland and Slovakia confirm joint bid for 2022 Winter Olympics and Paralympics
- ↑ Krakow withdraws 2022 Winter Olympics bid
- ↑ „Lviv Officially Bids For 2022 Winter Olympics“. GamesBids.com. Suarchyvuotas originalas 2013-11-05. Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 5 d..
- ↑ [3]
- ↑ „Replies to the IOC Questionnaire“ (PDF). Oslo 2022. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2014-03-17. Nuoroda tikrinta 2014-07-17.
- ↑ „Replies to the IOC Questionnaire“ (PDF). Almaty 2022. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-03-20. Nuoroda tikrinta 19 March 2014.
- ↑ „Replies to the IOC Questionnaire“ (PDF). Beijing 2022. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-03-20. Nuoroda tikrinta 19 March 2014.
- ↑ Grupė Lietuvos parlamentarų ragina boikotuoti Pekino žiemos olimpines žaidynes
- ↑ Po Seimo narių prašymo boikotuoti Pekino olimpinės žaidynes – griežtas LTOK atsakas
- ↑ 26,0 26,1 „IOC awards SBS broadcast rights for 2018, 2020, 2022 and 2024 Olympic Games“. Olympic.org. 2011 m. liepos 4 d. Nuoroda tikrinta 2011 m. rugpjūčio 18 d..
| ||||||||||||||